Re: Hem... Fedė. <3

**Federika Rayn** Kv. 10 02, 2008 12:27 pm

Tei vot dabą. Įdiemę klausot ;DDD Tai yra skaitot.
Pradžia iš praeito posto kur buvau parašius;DDD So...:

Jap... Iš neturejimo ka veikt pradejau rašyti knyga;DDD Nežinau ar ji kada nors išvys dienos šviesa [labai tikiuosi ir noreciau] bet dabar galite paskaityti kol kas dar trumpa jos pradžia. So..: [xDD]

[pavadinimo dar nežinau.xD]

I skyrius.

Keistas šokis ir dailūs šokejai.

Kovo 7d. Sekmadienis.

Ir kodel tai atsitiko man? Visada taip. Negali dienos pabuti ramiai. Žinau jums kyla klausimas "kas nutiko?" ir panašiai. Aš atsakau:
- Koks jusu reikalas.
Režiau tevams kai jie manes šito paklause. O dar sesuo... Norisi jai gerai užvožti per galva.
Trenkiau durimis ir pasiemiau neaiškios išvaizdos knyga. Dingtelejo mintis: "kam man ji?" Tada nuejusi prie stalo pastebejau 20 doleriu. Tiesiog neturejau žodžiu. Nuo kada ir kas man palieka pinigu? Ir galu gale ne euru? Kur aš juos desiu? Tada pagalvojau... Per skype greitai susiradau Linda. Parašiau: "Penkios minutes. Busiu lygiai." Ji žinojo ka tai reiškia, todel iš karto užsidejo "plyta". Aš padariau ta pati. Dar parašiau Stivui "Parašysiu veliau". Šokau i savo megstamus aptemtus džinsus, apsivilkau maikute, kad matytusi auskaras bamboje. Užsimetusi trumpa megztuka ir apsimoviau batus. Lygiau po 5 minuciu, jau stovejau Lindos kambaryje spausdama 20 doleriu. ji nužvelge mane kaip beprote.
- Ka sumastei?- iškarto paklause.
- Einam i banka, - teištariau.
- Ko ten?
- O kaip tau atrodo ka aš vokietijoje veiksiu su doleriais?
- Nuu jo...-atsiduso ji. ir pasieme struke.
- Kam tau ji?- paklausiau rodydama i striuke. Ji tik patrauke peciais, ir padejo striuke prieš tai dar nužvelgdama mane nuo galvos iki koju.
- Euru paimt?-paklause ji varstydama batus.
- Gali. Vistiek kur nors nusivilksim.- pasakiau ir ikišau ranka i kišene kur kažkas keistai dure.
- Gražu...-pasakiau ir ištraukusi parodžiau Lindai dantu krapštuka. Ji nusižvenge.
- Gražu...-išspraude pri ašaras.
- Tai einam gal?- palausiau kreivai žiuredama i ja.
- Einam.- Ji vis dar žvenge.

* * *

- Shit,-garsiai nusikeikiau ir trenkiau banko duris.- Kodel nesusiprotejau kad sekmadieni jis nedirba?
- O euru turi?
Pasirausiau kišenese. Ištraukiau 3 eurus ir parodžiau Lindai.
- Gerimui užteks.-nusijuoke ji.
- Nu aciu. Juokinga.-apsimeciau supykusi.
- Gi juokauju,- pradejo atsiprašineti. Cha! Ir patikejo.
- Tai kur einam?-bandžiau kuo rimciau paklausti.
- Vaišinu,-pasake Linda ir nutempe mane gerai mums pažystamos kabvines link.

* * *

Po penkiu minuciu jau stovejome prie kavines vitrinu ir apžiurinejome kas viduje. I akis iš karto krito vaikinu burelis sedintys...
- Jie užeme musu staleli.-parodžiau pirštu i bernus. Linda žvalgesi toliau. Staiga parode pirštu i staleli kampe, nuo jo matesi visa kavine.
- Aš prie lango,-pasakiau ir iejau i kavine.
Staiga... KOKIA GEDA!!! Užkliuvusi už kažko neaiškaus drebiausi ant žemes, tiesiogine šio žodžio prasme! Net grindys sudrebejo. Pajutau kaip nuraustu. Atsistojusi maciau kaip ta pati bernu šaika žvenge. "Nu ot kultura" Pagalvojau.
- Kelkis, eime iš cia,- išgirdau kažka sakant. Žinoma... Tai Linda. Atsistojusi greitai išejau iš kavines. Paejusi kelis metrus atsisedau ant suolo. Šalia sedejo kokiu 5 metu vaikas.
- Dink iš cia.
Vejei... Net saldainis iš burnos iškrito. Vaikas bliaudamas nubego ir apsikabino mama. Fe... Vemt vercia.
Po sekundes atejo Linda.
- Va cia tai negerai išejo...-atsisedo ji šalia manes.
- Aha... Ir dar tie bicai... Girdejai kaip žvenge?
- Ne visi.
- Eik jau? o kuris ne?
- Tas su akiniais.
- Joa? O tai ka jis dare?
- Žiurejo i tave graudžiu žvilgsniu.
- Eik jau...-nežinau kodel bet abi pradejome kvatoti.

* * *

Kol mes su Linda puse valandos sedėjom ant suolo, vaikinu gauja jau darė duris.
- Man gėda...-pasakiau - O ne... Jie eina į musu puse. Dinkstam.
Suėmiau Lindai už rankos ir nutempiau ja nuo suolo. Tada išėjo jis.
- Lizi žiūrek, tas akiniuotis,-Linda išsivadavo iš mano rankos ir... O siaube! Pamojo jam prieiti. Nežinojau kur dėtis. Norėjau dinkti. Vaikinukas tik pakele antaki ir bakstelėjo pirštu į save.
- Tu ji pažįsti?-paklausiau Lindos pro sukastus dantis.
- Tuoj susipažinsiu,-pasakė ji ramiai, linktelėdama vaikinui. Trenkiau sau per kakta.- o ką? Jis akivaizdžiai kitoks, nei jo drau...
Pakėliau akis i vaikina ir apsimestinai meiliai nusišypsojau. Mintyse meldžiausi "Tikiuosi jis nieko negirdėjo..."
- Kvietėt?- paklausė jis pakeldamas antaki.
Žiūrėdama į jį tirpau. Rudos akys taip derėjo prie jo juodu plaukų. o oda... Tokia ruda. Akiniai jam be galo tiko. Tikras saldainiukas.
Kažką neaiškiai numykiau ir parodžiau pirštu į Linda. Jis į ja žvilgtelėjo ir vėl pažiūrėjęs i mane nusišypsojo. Jis man nusišypsojo! NEGALIU PATIKĖTI!!! O jo dantys... Akinančiai balti...
- Am...-dabar įsikišo Linda.- tik norėjau pasakyti kad nesijuoktumėt iš jos,-parodė ji pirštu i mane.- Visgi juk tai galėjo nutikti bet kam...-pasakė,- Ir Lizi, neimk į širdį,-ji apkabino mane per pecius.
Nors skradžiai žeme prasmek! Nesusilaikiau ir trinktelėjau jai per pakauši.
- Jauč...-susivaipė ji.
- Nieko tokio. Man viskas gerai-apsimestinai nusišypsojau. Vaikinas vėl nusišypsojo.
- Ką gi.. Pranešiu jiems kad tai buvo nelaimingas atsitikimas,-pasakė jis ir pašaipiai nusišypsojo. Tada nuėjo. Atsisukes dar pamojo.
Trenkiau sau per kakta. Tada atsisukau i Linda.
- Geriau nieko nesugalvojai?-paklausiau ir nuėjau neaiškia gatve. Ji mane vijosi ir atsiprašinėjo.
Prisiekiu Poterio burtu lazdele, jau galva skauda!

* * *

Praėjus siaurą tunelį nustebau. Gatvėje buvo pilna žmoniu. Jie burėsi ratu ir į kažką spoksojo. Viduryje kažkas šoko... Pardon? KAŽKAS???!!! Juk tai mano saldainiukas. Jis šoko taip keistai. Rankos skriejo aplink galva... Tada į šonus, paskui viršų... Tai mane sužavėjo. Priėjau kad geriau matyčiau ji. Daina Baigėsi. Visi pradėjo ploti ir šaukti. Jo draugai rėkė kažką panašaus i: "Šaunuolis Danieli", "Varyk Dani" ir t.t... Taigi. Jo vardas Danielis. Nuo kaktos jam bėgo prakaitas. Nekeista, juk tiek mosikavo tom rankom... Tada jis... O ne.. Net sakyt baisu. Veliau dar nemiegosit diena, naktį. Tiek jau to... Pasakysiu... Jis... NUSIMOVĖ MAIKĘ!! Negaliu patikėti savo akimis. O jo kūnas... Toks apskrudės ir raumeningas. Varvinau seile žiūredama i ji. Ir aišku Linda tai pastebėjo.
- Ko neprieini?
Pasukiojau piršta prie smilkinio.
- Juokauji? Pamiršai kas nutiko kavinėje? O ir šiaip... Jei prieičiau.. Užmuštu besimosikuodamas rankom.
Jis vėl pradėjo šokti.
- Nūū jo..-tai buvo firminiai Lindos žodžiai.
Danieliui baigus mes su Linda jau sukomės eiti. Danielis irgi. Būtumę nuėję kiekvienas savais keliais, bet ne... Jis mane pamate! Nieko nesakiusi nuskuodžiau atgal siauru tuneliu, besimelsdama kad tik jis manęs nepavytu. Atsisukau. Jis šnekėjosi su Linda ir žiūrejo į mane. Jis juokėsi! Įdomu, ko ji jam pripliurpė..?

* * *

Danielis manes nesivijo. Iki pat namu parejau viena. Byuvo jau gan tamsu. Nors dienos ir ilgejo, bet 23h jau buvo tamsoka. O mano rega dar... Shaizen... Imyniau i šuns kaka. Geriau ir buti negali. Na gali... Užkliuvau už sodo lemputes. Vel drebiausi ant žemes. Tada pajutau kad iš galo parvažiuoja mašina, iškurios sklido garsi muzika. Ji pritilo kai privažiavo prie manes. Mašina sustojo. Gerai kadnamai arti. Dekojau Dievui. O jei durys užrakintos?
- Žiu megsti vartytis,- atsidare langas ir pro ji galva iškišo vienas iš Danielio draugu. Mašina buvo pilna vaikinu. Tarp ju speju ir Danielis. Po šiu žodžiu mašinoje nuaidejo juokas. Dar spejau pamatyti kaip užsidege šviesa kai išgirdau rakinamas duris. Dabar tai bus...
- Užgesinkit mašina ir sedekit tyliai... -spejau pasakyti,- Bus moralas..-spejau pasakyti, jie padare kaip liepiau ir dar sukikeno.
Durys atsidare. Išlindo motina su chalatu. Gash... Galejo buti brolis.
- Ka tu cia darai?- paklause gan ramiu balsu.- Kelkis ir i lova. Staigiai.-jiparode pirštu pro duris. Supratau kad darosi nebejuokinga, nors vaikinai mašinoje kikeno. Atsistojau ir leti braukdama koja nušepsejau iki duru.
- Ko cia vartaliojiesi tokiu metu? Dabar pasiaiškinsi i kur parejai. O kieno cia mašina?- vaikinai nutilo.
- Ka žinau, kažkas pasistate. Užklivau už sušiktos sodo lemputes,- parodžiau tai žiežulai.- Sakiau šimta kartu kad os nereikalingos. Vistiek nedega.-spyriau i lempute ir ji nuskriejo apie 6 metrus. Tada iejau i kambari.
Mama užrakino duris. Dabar tai jau bus...! Išsigandau kai vaikinai nuvažiavo. Isipyliau vandens ir vienu mauku išgeriau.
- Kas cia smirda?-iejusi palausemama.
- I kaku ilipau,-susigedau ir pakeliau kaire koja.
- Gražu. Eik nusimauk batus.- tepasake. Jokio moralo? Jokiu rekavimu? Paprastai ji man reždavo 2h paskaita kuri vadinosi "Kaip nesauguvaikšcioti vakarais." Tiesiog juokinga...- Ir i lova.-pasake.
Nusimovusi batus užlipau i viršu ir atidariau savo kambario duris.
- Kas per???-užrekiauant viso namo. Mano kambarys buvo visas išverstas, nors prieš išeinant buvauji sutvarkiusi.
- Ko reki?-i kambari iejo "miss žiežula 2008" - Kokia betvarke!
Keista... Maniaujog ji ta betvarke ir padare. Bet ne... O gal meluoja? Hm... Tuoj patikrinsiu. Minutele...
- Neisi miegot kol nesusitvarkysi.- taip.. tai jos darbas... Bet vis tiek reikia patikrinti.
- Kodel aš turiu tvarkyt, ji ne aš tai padariau?
-Tavo kambarys, ir ne mano bedos.- atkirto žiežula.
Prunkštelejau ior trenkiau durimis. Peršokusi ko nevisus laiptus isiveržiau i Tomos kambari.
- Tu! Višta! Eini ir sutvarkai mano kambari!-užrekiau.
Ji pašoko lygkas ja lediniu vandeniu butu apipyle. Gailiuosi kadto nesugavjau... Bet jos veido išraiškabuvo tikrai juokinga. Noredama išlaikyti šaltakraujiškuma žiurejau i ja lediniu žvilgsniu. O ji i mane kvailu. Pašoko ir stengesi išbegti kuo greiciau, nes žinojo kas busjei nespes. O ji juk flegma... Negalejo speti. Spyriau jai i sedyne. Ji apvirto ir... Dievaži... Apsibliove!
- Meme, varai tvarkyti mano kambario.-pasakiau rimati. Labai rimtai! Ji bliaudama atbego iki mano kambario. AŠ iš paskos rekdama:
- Duodu tris minutes!
O ji... Apsisuko per viena! Pasirodo ne flegma kai nori... Ech tie mažvaikiai. Kaip man patinka juos kankinti.
- Cha!- nusijuokiau ir jai išbegant pakišau koja. Ji vel virto. - Dievaži... Žiurek po kojom..-pasakiau sužaibuodama akimis. Nenorejau kad žiežula ka nors itartu. Nors ji tikriausiai net nesuprato kas cia ivyko.
- Kvailas slenkstis...-suburbejo Toma.
Žino mergaite kas jai bus jei išskus mane žiežulai. Mamajau žiojosi kažka sakyti bet po Tomos žodžiu užsiciaupe.
- Eik miegoti, rytoj tau i mokykla.-pasake ir išejo iš kambario. Dar spejau sumurmeti:
- Mhm...

Kovo 8d. Pirmadienis.

- Lizi, greičiau Nespėsi.
- Neaiškink.-pasakiau besidažydama. - Ko tu manim rūpinies? a? Tai gal pats pasiskubink, bo į paskaitas pavėluosi.
- Tylėk višta.
- Neaiškink.
- Žiū ar ne per daug vadovauji?
- Koks tavo reikalas? Man atrodo vėluoji.
- Kad tave...-pasakė žiūrėdamas į laikrodį.- Iki mokyklos teks keliauti pėškomobiliu, jei dar ilgai kuisies.
- Kad mane?-dar paerzinau.
- Šikančią sutraktų.-pasakė ir trenkęs durimis nuėjo prie mašinos. Po minutės Bilas išvažiavo.
- Asilas...

* * *

- Bet jis toks gažus...- jau per vokiečių pasakojo Kate. Pagal mainų programą atsiųsta į vokietiją.
- Mergaitės! Lizi - ten. Kate - lieki savo vietoje.
- Pardon? Už ką? - nesupratusi paklausiau.
- Kiek padarei?
Atkišau sąsiuvinį su visais 7 uždaviniais. Mokytoja linkelėjo.
- Tada niekur neik. Kate?
Kate nedrąsiai žviltelėjo įmane. Ką sugalvot? Laimei priešais sėdėjo Linda. Kol mokytojakuitėsi savo lagamine, i pakišo Kate'i savo sąsiuvinį.
Mojkytoja pažiūrėjusi Kate's ssiuvinį taip pat linktelėjo ir pasakė:
- Bent netrugdykit kitiems.
Abi linktelėjom. Dar viena žiežula...
- Papasakosi po pamokų.-sušnabždėjau.

* * *

- Nū... Varyk,-pasakiau Kate'i kai nuskambėjo skambutis. Linda aš ir Kate jau ėjome link autobusų stotelės.
- Jis toksnerealus... Man atrodo j vardas Scotas. Bet kaip jis šoka. Gailanežinau to šokio pavadinimo. Mkinčiaus ir aš.
- Kvailute tu... Beje, o kur tu jį matei?
- Munheno gatvėj.
- Rimtai?
- O kodėl turėčiau juokaut?
- Nesakau, kad turėtum juokaut, bet...
- Kas? Kas po velnių?! Sakyk!
- Nežinau kaip tau pasakyti...
- Nepradėk,-pasakė Kate ir sukryžiavusi rankas ant krutinės užstojo man kelią. Ir dar įsižeidusę vaidino. Cha.
- Negalėtum būt aktorė,- susiraukusi papuriau galvą.
Abi pradėjom žvengti.
- Sakiau kad nemoki vaidinti,parodžiau liežuvį.
- Tai kąman nori pasakyt?-paklausė ji rimtai. Bent jau taip atrodė.
- Aš vakar irgi ten buvau. Mačia daug gražių berniukų...- klastingai pakilnojau antakius.
- Ir vienas iš jų tikriausiai buvo Scottas.- parodė liežuvį, bet greit užsičiaupė. Užteko vien mano žvilgsnio. Cha... Mėmė.. Nusijuokiau sau mintyse.
- Prisiekiu, jei dar jį pakaišiosi susirasiu tą tav Scottą ir liepsiu jam nukąsti.-pasivaipiau ir tada jau aš parodžiau jai liežuvį. Kadangi ji apie Danielį nieko nežinojo, negalėjo man nieko prikaišioti.
- Vai vai vai...-nusivaip Kate.- Tiesa... Buvo dar toks vaikinukas... Danielis ligtai vardu. Turiu pripažinti... Jis šoko griau ngu Scottas.
Nesusilaikiau ir parodžia liežuvį. O NE! Išsidaviau! Šakės su šakutėm...
- Aha!- Kate iškarto tai suprato.- Tai ką dar pasakysi?-kilsteėljo ji antakius ir užstojo man kelią. Tada susidėjo rankas ant krutinės ir susiraukusi žiūrėjo į man.
- Atrodai ketai taip stovėdama, - pasakiau prikąsdama lūpą. Ji atrodė uokingai, nes veido išraiškos vis dar nekeitė.- Niurzga...-pasakiau ir parodžiau jai liežuvį.
- Viskas!- ji suplojo ranjkom ir žaibo greičiu nuskuodė. - Danielis tau nukąs liežuvį.-pasakė ji bėgdama.
- Kas.. Kur bėgi? Tu jį pažįsti?-šaukiau bet ji jau nebegirdėjo...

* * *

Pardon jei daug klaidų, klavetūra neklausė;DDD
Jei patiks bus tesinys xDD

**Christie Allen** Kv. 10 02, 2008 12:38 pm

O geras.. xDD Laukiam dąr Briedis

**Hole Jonson** Pen. 10 03, 2008 2:31 am

žiauriai gražu... Briedis

**Eva Hartnett** Pen. 10 03, 2008 3:40 am

ogo... ;o

**Federika Rayn** Pen. 10 03, 2008 10:46 am

Kas? Kas ne taip?

**Eva Hartnett** Št. 10 04, 2008 6:16 am

it's too good to be true xDDD
respects tau

**Orchid Diamond** Št. 10 04, 2008 8:54 am

Apšalus

Laukiam dar Įsimylėjęs

**Federika Rayn** Št. 10 04, 2008 11:46 am

**Keira Srylail** Št. 10 04, 2008 2:43 pm

Įdėk dar.... Šokinėja

Prašau...
O šiaip tai labai patiko. Garbė tau...

**Federika Rayn** Sk. 10 05, 2008 6:27 am

Typo tesinys xDDD

* * *

Parėjusi namo šveičiau kuprinę ir sėdau prie kompo. Kol jį užkrovė susiradau kažką valgoma ir įsipyliau sulčių. Iš karto įėjau į google. Paspaudžiau ant vaizdų. O kaip rašyti? Atrodysiu kaip dėbilė spėliodama. Įrašiau tiesiog "Munheno gatvė" Jak. Rodė paveikslėlius kaip ji atrodo. Rodos nesu jos mačiusi.
- Taip ir turėjo būti..-pasakiau sau garsiai. Bet lyg kažkas man liepė spausti antr puslapį. Paspringau sultimis. Tapati gauja vaikinų kurie šoko Munheno gatvėj, ta pati gauja vaikinų kurie stovėjo priemano namų. Na gal ir ne ta pati... Bet svarbiausia kad čia yra...
- Danielis!-viduryje... Toks gražuolis...
Saiga įėjo mama.
- Kas jie?- paklausė rodydama į kompą. Shaizen! Nespėjau išjungti. - Jie žvaigždės dukrele. Tau nėra jokių šansų.- pasakė ji apkabindama mane per pečius uir apžvelgdama mano kambarį, kuris buvo nukabinėtas pupulerių dainininkų plakatais. Fe... Vemt verčia toks rūpestis.
- Žinau žinau...-suburbėjau,- bet kad tu žinotum... Piktai pagalvojau.
- Eik pavalgyk ir pasiruošk pamokas, kitaip niekur neišeisi.
- Gerai jau gerai..-suburbėjau ir įsijungusi muziką susidėjau knygas. - Nieko nėra namų darbų,- garsiai melavau. Gerai kad ji to niekada nesupranta.
O ką? Siedėt ir ruošt? Aš jų iki penktadienio neparuošiu. Nusirašysiu. Kate bus tikrai padariusi. Iš matematikos... O daugiau? Nuo Lindos. Ji tikra moksliukė. Neįsižeisk brangute.
- Tai ateik pavalgyt.
- Ateinu,- apsimečiau paklusne dukryte.
Greitai užmeiau akį į nuotrauką. Apačioe buvo parašyta "Munheno gatvės lyga."
Iš apačios atsklido žuvies kvapas.
- Žinai mama, aš valgiau mokykloje. Tai gal vėliau.
- Vėliau neliks.
- Susirasiu ką nors kitą.- mintyse meldžiausi, kad tik neliktų... Nekenčiu žuvies.
- Na kaip nori.
Vėl sėdau prie kompo. Įrašiau "Munheno gatvės lyga" Oplia kiek apie juos rašo! Pradėjau skaityti. Net akys pavargo. Trinu akis ir žiūriu sakinys: "Vaikinai nuo patmažens šoka tecktoniką."
- Ką tokį? - į youtube greitai įvedžiau tą keistą pavadinimą. Paspaudžiau ant pirmo pasitaikiusio klipo. Juk jis iš po vakar! Negaliu patikėti!

* * *
- Negaliu patikėti... Jie žvaigždės.
- Viešpatėliau..-Linda susiėmė už galvos. O mes su Kate būtinai turėjom tai aptarti.
- Bet jis toks gražus...- tiesiog tirpau prisiminusi nuptrauką.
- Gal ir šį vakar ten nueinam?- įkišo savo trigrašį Linda.
- O jie vėl ten šoks?-klausiamai pažiūrėjo Kate.
- Kas žino... Bet nueiti verta.-šyptelėjau.
- O gal jie vėl bus toj kavinėj? Na kur vakar ėjot?
- Jukauji?- paspringau.- Pamiršai ką pasakojau?
- Nūū... Gal jie jau užmiršo?- įsikišo Linda.
- Kur gi ne...- pasakiau. Visos pradėjom juoktis.
Iš už kampo išlindo kažkos girtuoklis.
- Panelės... Žakt. Svekinu jus... Žakt.- Fe... Smirda iš toli. - Su... Tarputatu... Žakt. Ai nesvarbu.. ŽAkt. Moterssss... Diena. Žakt. - jis kone užvirto ant mūsų. Kate'i kliuvo daugiausia to dėdo smarvės. Fūūū... Nustūmusios jį atsistojom ir nuėjom "Kruvinojo kvartalo" link. Pavadinimas keistas. Bet kvartalas gražus. Jam labiau tiktų "Baltūjų Rožių" nes visi pastatai balti. O prie ko čia kraujas? Ai nežinau... O koks skirtumas?
Iš kažkur atsklido balsai. Vaikino ir...
- Nūū jo...- atsiduso Linda žiūrėdama į vieno namo duris. Ten stovėjo... O viešpatėliau, maniau jog Kate išprotės.
- Skotas.- pasakė ji ir išsitraukė veidrodėlį. - Kaip aš atrodau?- paklausė tvarkydama plaukus. Tikra pyfa. Nekenčiu kai taip būna. Iš kito namo išėjo... O viešpatie su viešpačiukais... Danielis. Ištraukiau Kate'i iš rankų veidrodėlį ir apsimečiau kad noriu nusivalyti išsitepusisu dažus.. Kad tik jis manęs nepastebėtų... Bet... Bet, Kate viską sugadino.
- Ej!- užrėkė jis ant viso kvartalo. Jo... Būčiau galėjusi tiesiog pabėgti... Bet. Nespėjau! Jis atsisuko. Nusišypsojo man. Aš išraudau, bet irgi šyptelėjau. Paskui jį išėjo mergina ir apsikabino jį.
- Šaunu...- burbtelėjau.- Kitaip būti ir negalėjo...-pradėjau eiti toliau. "Nieko nebuvo, nieko nemačiau." Galvojau.
- Ei Lizi? Ar kaip ten tu?- o ne... Jis kreipėsi į mane.
- Ką?- atsisukau.
- Kur einat? Į senamiestį?
- O jei? Kas iš to?
- Gal galiu paprašyti paslaugos?
- Manęs?- nieko nesupratusi bakstelėjau prištu į save ir apžiūrėjau visus stovinčius.
- Taip, tavęs.- atsakė.
- Ko reik?- paklausiau?
Jis išasitraukė kažką.
- Gal gali mus šį vakar nufilmuot? Mes šoksimsenamestyje.
- Pardon? - dabar supratau kad jis išsitrakė kamerą.- Aš juk nesakiau kad mes eisim būtent ten.
- Na kaip nori.- pasakė ir patraukė pečiais. Shaizen! Praleidau gerą progą stebėti jį ir su juo pabendrauti. Shaizen! Shaizen! Shaizen! Keikiau save ir su Linda ir Kate nuėjome ten, kur sakėme, kad neisim...

**Keira Srylail** Sk. 10 05, 2008 6:32 am

O daugiau tap noriu toliau paskaityt.... Įsimylėjęs

**Federika Rayn** Sk. 10 05, 2008 6:53 am

Dar kol kas tiek tenurašiau;DD baisiai tingiu;DD o dar kai draugai kviečia tai...

**Christina Herrera** Pir. 10 06, 2008 7:22 am

Labai gražu. Nedrasus, įsimylėjęs

**Christie Allen** Kv. 10 23, 2008 11:09 am

Reik naujų dalių Tad greičiau dėk ką turi xD

**Keira Srylail** Pen. 10 24, 2008 8:46 am

Rodyk ką moki šalalalala..... Žvengiu

**Federika Rayn** Št. 11 01, 2008 4:55 am

Rodau ką moku šalalalala!xD

-----------------------------------------------

Mums atėjus į seamiestį jau buvo daug žmonių. Šokėjų dar nebuvo. Na bent tų kūrių mums rekėjo.
- Nūū jo...- atsiduso Linda pamačiusi tiek žmogų.
- Yra neblogų berniukų,- pasakiau apsižvalgydama.
- Tai šaunu...-pasakė Kate mirktelėjusi vienam patraukliam vaikinukui. - He's mine.-pasakė ji klastingai mirktelėdama. Abis su Linda susižvalgėme. Na Kate buvo tikrai graži pana.. Todėl nekeista kad vakinas pradėjo ją nužiūrinėti.
- Einu pasidairysiu,- pasakiau,- Nes atrodysim kaip lesbietės...- visos susižvengėm.
Atrodė kad sienamastyje buvo vieni vaikinai. Gražūs... Na buvo ir bjaurių, bet jie manęs nedomino. Savaime suprantama.
Mačiau vieną gražuolį. Nebuvo gražesnis už Danielį, bet man tiks. Stovėjo užsimerkęs, susidėjęs rankas ant krūtinės ir klausėsi muzikos. Dvejojau eiti, neiti? O jei jis manęs negirdės? Apsikvailinsiu. Oh. Whatever... Vistiek ne kartą esu tai patyrusi.
- Sveikas, -priėjusi tariau. Jis iš karto atsimerkė. Reiškia mane girdėjo. O jei jisn edraugiškas..? Nesvarbu. Pastatysiu jį į vietą.
- Sveikute.- pasakė ir nužvelgė mane idiotišku žvilgsniu. Ir kodėl visis į mane taip žiūri? Pf... Užverčiau akis į viršų, ir atsidusau.
- Kas yra gražuole?
- Gražuole... Kurgi ne...-burbtelėjau.- Kodėl visi į mane taip žiūri?- šį kartą garsiai išreiškiau savo mintis.
- Gal dėl tavo šukuosenos? O gal kad esi graži?-pasakė jis nužvelgdamas mane.
- Žinoma. Tik didžiausia prietranka sugalvotų darkyti savo naturalią plaukų spalvą mėlynom sruogom.- pasakiau. Abu nusijuokėm. Supratau kad jis fainas. Tada pasižiūrėjau ten kur tuėjo stovėti Linda. Bet jos nebebuvo. Jos vietoj stovėjo kažkoks vaikinas ir pliurpė su Kate. Ji man mirktelėjo. Atasakiau jai tuo pačiu.
- Taigi...-pertraukė mano mintis vaikinas... Kurio vardo nežinojau.- Aš Metas.-pasakė tiesdamas ranką. Cha. Štai ir sužinojau.
- Lizi, -paspaudžiau jam ranką. Tada jis mane pabučiavo. Į žandą, aišku. Po kelių sekundių kažkas stipriai suvibravo kišenėje. Nežinau ką Metas turėjo pagalvoti. Tai buvo sms. Nuo Lindos... O beje... Kur jinai? Apsižvalgiau ir tik tada pamačiau, kad ji ko neman už nugaros. Na gal per porą dešimčių metrų. Vėl susimirksėjom. O ji tai daug nusikadrino...
- O tu šoki?- supratusi kad reikia tęsti pokalbį, paklausiau.
- Aha.. Bet aš tik šiaip. Nedalyvauju renginiuose. Dar nelabai gerai moku.-pasakė jis patraukdamas pečiais. - O tu?
- Neeeeę... Net nežinau kaip tas šokis vadinasi... Tiesa, žinojau. Bet pamiršau.
- Būna, būna...-nusišypsojo jis.
- Tu girdi?-paklausiau rodydama į ausines.
- Tai žinoma. O ką galvoji jei negirdėčiau dabar mes šnekėtume?- jis nusišypsojo.
- Na, nemanau...-atsakiau jam tuo pačiu.
Tada atsisukau ten, kur turėjo stovėti Kate. O Gashislovai brangus... Nu ir greita jinai. Jau iš karto prie bučinių. Tada pažiūrėjau į Lindą. Ji sušnairavo Kate's pusėn. Aš linktelėjau ir abi nusišypsojome.
- Jos tavo draugės?- išgirdau balsą prieš save. Ai rimtai... Tai Metas.
- Taip,- nedrąsiai linktelėjau.
- Hm...- nutęsė jis.- Tai apie ką šnekėjom?
Vos susilaikiau nenusijuokus.
- Manau apie mano drauges.
Jis papurtė galvą. Pardon? O tai apie ką mes šnkėjom?
- Am... Tada apie... Ką žinau...- nusišypsojau. Jis į mane keistai pasižiūrėjo.- Žinau kad esu prietranka ir plius sklerozikė. Todėl nereikia į mane taip žiūrėti.- dirbtinai išsišiepiau.
Jis nusijuokė.
- O tu rimtai skleroze sergi?- surimtėjo.
- Gal... Nepamenu ką man sakė daktarai. O kaži kada aš paskutinį kart pas jos buvau?- dirbtinai galvodama užverčiau galvą į dangų ir pradėjau kasyti barzdą. Akies kampučiu stebėjau Metą. Jis žiūrėjo į mane idiotišku žvilgsniu. Labai idiotišku. Pasižiūrėjau į jį rimtai. - Nu bet tave ir lengva apmauti. Tu ką? Patikėjai kad aš sklerozikė?- pradėjau žvengti. Jutau žmonių žvilgsnius kurie badė visą kūną... Cha! Nieko nejutau, ir nieko nemačiau. Nes žvengiau susirietusi. Kai lioviausi, ašarotom akim pažiūrėjau į Metą. Jo akys irgi buvo ašarotos. Vaikelis verkė. Pagalvojau. Ne. Greičiausiai žvengė, baisiau negu aš. Greičiausiai taip ir bus... Tada pabandžiau surmtėti. Bet žiūrint į jį niekaip nesisekė. O tada... O tada... O buvo taip: atsitiko tas, ko laukiau betnesitikėjau. Spėkit kas? Neatspėsit. Jis tisiogine šio žodžio prasme, įsisiurbė į mano lūpas! Bučiuojasi pasakiškai. Niam... Jo lūpos tokios saldžios... Kaži ar brnų lūpos gali būti saldžios? Gal... Tikriausiai. Griečiausiai kad gali. Po trumpų, bet svaiginančių bučinių jis vėl žiūrėjo į mane.
- Gal kur nors nueinam?
- Pavyzdžiui kur?- paklausiau pakeldama antakį.- Ką, negi blogai čia?- šyptelėjau, bet stengiausi atrodyti rimta.
- O jei blogai?- mirktelėjo ir greitai ištempė mane iš sienamiesčio centro. Mes pakliuvome į siaurą gatvelę kurioje nebuvo žmonių. Metas iš karto prirėmė mane prie senos ir pradėjo bučiuoti. Jis tikrai šaunus. Bent jau ne mergišius... Tikriausiai... O jei? Whatever... O jei ir mergišius, ne pirmas ir ne paskutinis kartas kai liksiu įskaudinta.
Šį kart, po ilgų ir svaiginančių bučinių nebeįstengiau pastovėti ant kojų. Jis tai suprato todėl liovėsi. Aš vėl žvelgiau į jo mėlynas akis. Kaip dangus įkurį aš aną kart žiūrėjau. Ai daugiau nepasakosiu. Nėra ko. Patys suprantat koks jaunimas šiais laikais. Bučiniai, bučiniai ir dar kartą bučiniai...

* * *

Po valandėlės jau sėdėjome stotelėje ir pasakojomeviena kitai apie savo laimikius.
- Džeikas. Iš Britanijos, pagal mainų programą.- pasakojo Kate.
- Abu Britai... - atsiduso Linda. - Lizi?- atsisuko į mane.
Aš apsimečiau dunduke.
- Kas? Ko taip žiūri?
- Neapsimesk tūpa, o tai į šiukšlinę pasodinsim.- paklinojo ji antakius ir atsisuko į Kate, laukdama jos pritarimo. Kate linktelėjo ir abi į ane žiūrėjo klastingu žvilgsniu. Graudžiai pažiūrėjau į šiukšlinę kurią, kažkada jau šildė mano šikna. Nurijau seiles.
- Metas...- burbtelėjau.
- Iš kur? Kiek metų?- jos jau nekantriai trynė rankas.
- Žinau tiek pat, kiek jūs.- pasakiau ir parodžiau liežuvį.
- Tai dar nenukando, a?-primerkė vieną akį Kate.- Žiūrėsim kas toliau bus.
Visos pradėjom juoktis.
- Taigi... Linda?- pašnairavau į šiukšlinę.- Tavo eilė.
- Ei mergos nereikia...-bandė gintis ji.
- Pasodinsim ir vis tiek turėsi pasakoti.- pasakė Kate jau stodamasi. Linda žaibo greičiu pašoko.
- Deivas. - ištarė ji.
- Gal sakau Deivai?
Vėl žvengėm. Ir kaip mums neatsibosta... Niekaip nesuprantu.
- Metais vyreasnis, iš Berlyno.- pabaigė ji.
- Puiku, abudu vietiniai...-burbėjo Kate.
- O Džeikas tipo ne? Be to, pati tu nevietinė.- nusijuokiau.
- Jis iš Frankfurto.- vos ne verkdama šnekėjo Kate. Vos ne verkdama iš juoko. Nes pos sekundės pradėjome taip juoktis, kad net atvaževęs autobusas nepajėgė to sustabdyti.

* * *

Grįžusi visą vakarą galvojau apie Metą. Kas jis toks? Ar rytoj jį pamatysiu? Iš vis, ar kada nors dar jį pamatysiu? O gal jis tas kuris mėgsta tik "vienanakčius" santykius. Jei aš jam taip patikau, tai kodėl jis nepaprašė mano telefono numerio? Aš apie jį žinau... Nieko. Beveik. Žinau apie jį tiek pat, kiek jis apie mane. T.y koks jo vardas, ir kad jis nerealiai bučiuojasi. Daugiau nieko... Vsio. Everything. [prancūziškai] [vokiškai] [ispaniškai]. Daugiau nieko apie jį nežinau... Bet įdomu ar rytoj pasimatysim. Labai įdomu... Mano mintys man kelia juoką. Žinot kodėl? Ne? Tikrai nežinot? Bet aš žinau. Žinau, kad norit sužinoti. Todėl, kad aš kalbu kaip psichologė. Pala, prie ko ta psichologė? Kaip psichė. Jo. Kaip psichė. Atsibodau? Žinau. Todėl einu miegot. Tikriausiai. Gerai jau... Žinau kad nusišneku. Matyt smegenys perkaito.
---------------------------------------------

Milijoninį kartą:
- Atsiprašau dėl klaidų xDDD

**Tony Viljams** Št. 11 01, 2008 5:04 am

Visada žinojau kad moki gerai dėlioti sakinius, ir turi gera fantazija. Bet dabar pilnai tuo isitikinau. Respekts! Apkabinimas

**Christie Allen** Št. 11 01, 2008 6:21 am

Jou jou.. Jou xDD nerealiai kaip visad.. Jou.. Laukiam dar xD

**Federika Rayn** Št. 11 01, 2008 12:32 pm

Jou jou jou... Dar ne daug teparašyta;DDD Jou..xD

**Christie Allen** Sk. 11 02, 2008 2:23 am

Jou.. Tai dėk ką turi..Jou xDD

**Federika Rayn** Pir. 11 03, 2008 5:29 am

Jou, dar nenurašiau į word'ą. Jou...xD

**Kornelija Smith** Sk. 11 23, 2008 12:36 pm

Ei ku kaip nerealu!
Seniau skaityt tingejau, bet kai isitraukiau tj ohoho...
Greiciau rasyk da, nes "nugaišiu" xD

Sponsored content