Tony.

**Tony Viljams** Sk. 08 31, 2008 5:57 am

I mokslo metai.

- Tonis gal susitvarkysi? Žmogau, norint tave pasiekti galima užsimušti. - šaukė Maiklas.
- Neaiškink bukaproti,- atsikirto Tonis.
- Pala tik tu išlysi. Mam, kada paskutinė vakarienė?!-pašaukė Maiklas nuo laiptų viršaus.
- Palaukit gi. Aš ir taip nieko nespėju...-pasigirdo suirzęs Motinos balsas.
- Toniui ji tai tikrai paskutinė,-pasakė jis taip, kad girdėtų Tonis, bet negirdėtų mama.
Trinktelėjo durys. Iš kambario išlėkė maždaug 11 metų berniukas apsivilkęs burtininko mantija ir lazdele kišančia iš kišenės..
- Visada žinojau kad tu bukas. BEt neįsivaizdavau kad jau toks...-nusišaipė Tonis.
- Kam tau ta lazdelė? Vistiek burti nemoki,-nmeatsliko pasišaipymu ir Maiklas.
- Bet jau greit mokėsiu, asile. -pasakė ir nubėgo laiptais žemyn.
Po kelių sekundžių pasigirdo dūštančios lėkštės.
- Tonis negi negali ramiai pereiti per virtuvę?- iškišo iš už laikraščio nosį tėvas.
Tonis nieko neatsakė ir vėl ėjo viską daužydamas.
- Eikit valgyt,-pasakė mama.
Vakarienė jau buvo ant stalo.
Tonis išgirdęs žodžius greitai sėdo į savo vietą ir per kelias sekundes šušveitė dešreles. Tada pareikalavo dar. Kiek tik Tonio atmintis siekia, jis visada valgydavo daug, ir greitai. Bet niekada nepriaukdavo svorio. Greičiausiai todėl, kad dieną visada bėgiodavo su draugais.
Baigęs valgyti pakilo nuo stalo ir nudrožė į savo kambarį nepadėkojęs už vakarienę ir nepalinkėjęs labos nakties. Šeimynai tai buvo yprasta. Tonis niekada nesisveikindavo ryte, niekda nelinkėdavo labos nakties, ir juo lab, niekada už nieką nedėkodavo.
Trenkęs duris ėmė laidyt daiktus į lagaminą. Knygos, knygos, knygos... Ko aš ten važiuoju..? Aha mokytis burti o ne knygų graužti... Pagalvojo jis kraudamas į lagaminą daiktus. Viską bet kaip sumetęs neėjo miegoti.

--------------------------------------------------------------------

Ryte jis pabudo vėliau negu planavo. todėl nieko nespėjo padaryti. Nenusiprausęs ir nesusišukavęs, visas krečiamas drebulio ir žiovaujantis stovėjo prie Hogvartso Expraso.
- Greičiau gi... Bent išsimėgot galėčiau..-burbėjo motinos glėbyje.
Nuskambėjo švilpukas.
- Gerai, bėk. Paskui nespėsi.-pasakė mama pabučiuodama ir pastumdama tony link traukinio durų.- Nepamiršk parašyti.-dar pridūrė mojuodama.
- Jau pamiršau...-suburbėjo Tonis ir įsliųkino į traukinį. Susiradęs tuščią kupe užsikėlė lagaminą ir išsitiesęs ant sofutės dėjo į akį.

----------------------------------------------------------------------

Traukiniui truktelėjus Tonis nusirito nuo sofos ir drėbėsi į kažkokį vaikėzą kuris sėdėjo įsižergęs. Tikrai neatrodė kaip būsimas pirmakursis.
- Aš Skorpijus,-pasakė jis ištiesdamas ranką.
- Tonis,-prisistatė ir paspaudė ranką.- Tu seniai čia?
- Visą kelią. Ilgai miegi,-pasakė išsišiepdamas ir kraumtydamas dantų krapštuką.- Galvojau: žadint, nežadint? Nusprendžiau kad neverta. Beje jau atvykom.-pasakė ir atidarė kupe duris. Ten jau rikiavosi kiti mokiniai.
- Am... Hem... Mhm...-burbėjo Tonis ir išlipęs iš traukinio apsidarė. - Didelė...-pasakė žiūrėdamas į vaikinuką. Tada Tonis įsėdo į valtelę ir pjudėjo link Hogvartso...

**Tony Viljams** Sk. 08 31, 2008 8:56 am

II mokslo metai.

- Kelkis asile, pavėluosi.-kažkas rėkė į ausį. Iš po kaldros kyštelėjo ranka.
- Atstok,-trenkė žmogėnui per veidą.
Maiklas jau buvo kitoks. Pavargęs, išbalęs, raukšlėta veido oda ir užtinusiom akim. Jis žadino Tony.
- Toni, kvaily. Kelkis. Liko valanda. Pavėluosi į traukinį.
- Gerai jau...-kaldra nuslydo nuo Tonio.
Iš lovos išlipo tikras gražuolis. Šviesūs plaukai buvo susitaršę. Kūnas buvo rudai įdegęs ir raumeningas. Tonis atsistojo prieš veidrodį.
- Atrodau kaip koks penktakursis...-suburbėjo ir pradėjo rengtis.
Po 15 minučių jis jau stovėjo apačioje ir laukė pusryčių.
- Mam galėtum greičiau...-burbėjo pasidėjęs galvą ant stalo.- Būčiau dar pamėgojęs.
- Nebūtum miegojęs.-pasakė Maiklas.
- Tylėk seni...-pasakė Tonis pasišaipydamas.- Geriau eitum nusprausti, o tai nieko nebematysi per tuos savo paakius.-pasakė jis.
- Tylėk snargliau,-metė Maiklas.
- Liaukitės pagaliau,-įsikišo Barbara. Padėjusi ant stalo pusryčius nuėjo persirengti ir paliko du sūnus prie stalo.
- Kas tas Skorpijus? Ir ką rezgat?- Maiklas nustojo valgyt.
- Niekas. Nieko.-greitai atsakė Tonis ir viską suvalgęs, jau buvo pasiruošęs keliauti.
- Vykstam?-dar paklausė motina nulipusi laiptais.
Toniui linktelėjus jie iškeliavo.

---------------------------------------------------------------------

Po pusvalandžio jie jau bėgo per pertvarą.
- Čia vis per tave.... Ir butinai tau reikia tiek miegot?-paklausė motina, eidama paskui sūnų ir temdama jo lagaminą.
Tonis kažką neaiškaus sumurmėjo.
- Štai jis...-burbtelėjo ir neatsisveikinęs čiupo lagaminą ir nudrožė link Skorpijaus.
- Pernai nerašiai, tai gal bent šiemet sulauksim laiško?-dar šūktelėjo jam įkandin, bet Tonis jos nebegirdėjo.
Įlipęs į traukinį greitai peržiūrėjo visas kupe. Visos buvo pilnos. Vienoje sėdėjo Skorpijus apsikabinęs merginą ir atrodo šnekėjo su kita, kuri sėdėjo priešais. Tonis nedrąsiai pradarė kupe duris.
- Sveikas Tonis susipažin, čia Rouzė o čia Siuzana,-supažindino Skorpijus.
- Tu tikrai antrakursis?-pakėlė antakius Siuzana.- Sakyčiau esi ketvirtam.-pasakė jis pasislingdama.
- Malonu...-linktelėjo Tonis.
Jie šnekėjo visą kelią. Net burna išdžiūvo.
- Maniau ir šiamet mėgosi...-pasakė Skorpijus nusijuokdamas.
- Kaip matai,-atsakė Tonis.
Jie išlipo. Ir netrukus jau sėdėjo didžiojoje salėje...

Tony.

Tony.

Re: Tony.